birzdėti

birzdė́ti, bìrzda, -ė́jo intr. 1. Ktk skubėti, nekantrauti, rūpintis: Nėr ko čia birzdė́ti, suspėsma iš lengvelio Krd. Ko tu taip bìrzdi, nueisi ir vėliau! Slk. | Kam tu tep bìrzdi, vis tiek tu su saule negyvensi! Dglš. 2. dejuoti: Anas bìrzda, kad daug darbo, ė pats nieko nedaro Ml. Kas atsitiko, kad vaikščiodamas bìrzdi (verki)? Ck.